Žiemos

Rytmetį grįžta nebylės bandos ražienom.
Tingiai keliasi saulė pro garo kamuolius.
Spindi švininėj šviesoj apledėję ragai.

Vidurdienį pievose gęsta lapų laužai.
Krankia varnai išbadėję virš stingstančių kūdrų.
Geležiniai gruodo pirštai į žemę sminga.

Vakare per Paukščių Taką atpučia sniegą šiaurys.
Lengvos plaštakos glosto nedrąsiai brastą,
žolę, šnarančius stogus, eglynus – pernakt

niūniuodamos supa ir vysto į vėsų audeklą…
Sapnuojantį lopšį užraizgo šerkšno gijom.
Pirkioj traškėdama baigia liepsnoti skala.