Kėlėsi laisvė

Akmenio požemiuos amžių ledai
Milžino pajėgas žudė piktai.
Užtvenkė uolos gyvybės versmes,
Kolei takus jojo siela pames.

Bet neužgniaužti gyvosios minties.
Požemiais kelią ji saulėn nuties.
Saulėj širdis kaip verpetas pabus,
Kraujas pramuš ir kiečiausius ledus.

Amžiais taupytų jėgų kupina
Mušė iš vergo krūtinės liepsna –
Ir pro gaisringai raudonus ūkus,
Akmenio požemy kėlės žmogus.

Krykštauja vėliavos, gaudžia varpai,
Audros krūtinės – ir akys žaibai.
Dega veiduos atgimimo žymė,
Skamba padangėmis laisvės giesmė.

Tikime: obalsiai mūsų giesmės
Tuomet gyvenimo kovą laimės,
Kai nuo aistringų širdžių ir dangaus
Kruvinus debesius saulė nuplaus.


1 komentaras - Kėlėsi laisvė

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>