->
Lietuviškas dar teka kraujas
širdy motulės Lietuvos,
ją atgimimas šaukia naujas
į dieną darbo ir kovos.
O, nelaimingoji tėvyne,
užmiršk, kuo vakar gyvenai
ir tuos, tavęs kur išsigynė,
palikę raudančią liūdnai…
Dar gyvas tavo artojėlis
žaliajam vasaros lauke,
dar žydi tavo pievų gėlės,
rasa palaistytos vaiskia.
Dar svyra varpos aukso gryno,
dar svyra svėrės pūdymų
ir marios mėlynojo lino
prie numylėtinės namų …
Aušra tekėjo ir užgeso,
bet tėviškės dangus – dar ne,
dar tau naktužė miegą neša,
dar bėga bangos Nemune.
Dar rymo kryžkelėse kryžiai,
dar koplytėlės pakeliuos … –
Tad eik, šalie, kur pasiryžai,
ieškot ir rast naujos dalios.
Visai nieko
Labai geras eilėraštis