Regėte regiu

REGĖTE regiu, o gražiai, kaip ant delno,
O skaisti, kaip dar niekad nebuvus skaisti:
Paskendusios soduos sodybos ant kalno,
Pasistiepusys kraigo žirgeliai risti…

Ir stebint likimą, vargingą ir pilką,
Pamanai – ar kur laimė skurdesnė bebūt?
O kas tave skausmo drabužiais apvilko,
Pasišovusią eiti ir nieko nebot?

Ten broliai švytuoja žvilgančiais dalgiais,
Ten sesutės, o šviesiais kaip šiaudas plaukais,
Pasilenkusios renka ir riša rugius…

Ji eina pro šalį ir šypsanti žvelgia,
O nušvitusiu žvilgsniu, išdidžiu ir džiugiu,
Kirtėjus bestebėdama, gėris laukais…