Laukų našlaitės

Laukai! Dangus jų grynas –
O vandenys upelio! – –
Našlaitės ašaros
sraunesnės ir už juos –

Kur brolis, kur sietynas?
Kada parjos iš kelio?
O laimė aukso ratuos –
sustos ar pravažiuos?

Anksti, anksti be galo
Prieš saulę tave kėlė –
Tai pamotės ranka –
ne motinos geros –

Rugių laukai nubalo –
Prabėgs ir vasarėlė –
O tau nebus kada
ištiesti nugaros.