Ruduo

MERDI žemė – paslika ligonė,
Ruduo ir vėtra – jie tik du.
Užniko liepą be malonės,
Užnikę žvigdo.

Vėtra šėlo, o šėlimas fėjos,
O siutimas, ak tu!
Ir ruduo šakose glamonėjos –
Meilė rudenio naktų.

Tai nusipurtė lapus ir žemė,
Raudodama: kol greit?..
Vėtra cypauja ir šlama
Po lapus: – All right!