Iš rūškano rudens ryto

Aš niekada nemylėjau žemės.
Aš žadėjau išeiti iš jos
ir palikti ją vienišą,

bet kai aną rūškaną rytą
pasirinkai niūrų rudens horizontą,
liūdnai supratau –

nepaliksiu vienos
negerai mirčiai
žmogiškam vienišume.

(Aš neišdrįsau pasakyt,
kad ir aš –
savotiška žemė.)