->
Žibutė, melsvoji gėlytė,
Nors miškas sustingęs dar miega,
Išlindo pro tirpstantį ledą.
Nubudus iš baltojo sapno
Ir veidą pakreipus į saulę,
Prabilo: ,,Būk sveikas, pasauli,“.
Pabuskite žolės ir medžiai,
Čiurlenkit, šaltiniai, ar girdit
Pavasario plakančią širdį?
Ir žydi melsvoji gėlytė,
Iškilus virš lapų pernykščių,
Ir klausosi – antys atkrykščia…
labai grazus eilerastis
Tyla…Ramybė…Šventumas…
Labai gražus eileraštis![:)](http://www.eilerasciai.lt/wp-includes/images/smilies/icon_smile.gif)