Vėjavaikis

Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais.

Gulbės – kelią!
Gervės – kelią!
Debesų kelių didžiuoju
Aš važiuoju.

Mano skraistė lengvo rūko
Plasta padangėj ištisus.
Mano vėtra kai padūko –
Išsislapstė žvaigždės visos,
Mėnuo nuo dangaus paspruko.

Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų?
Debesų keliu didžiuoju
Tik aš vienas tevažiuoju…

Lik, pavasari, tarp pievų!
Gaudyk savo varles, sliekus…
Paukštės ilstančios, – sudievu!
Aš pralenkiu ir palieku.