->
Kužda ir kužda neramūs miškai pro miegą.
Nuo alsavimo karšto dreba malūnų sparnai.
Mėlyno mėnesio akys spindi tankmėj.
Nakčia skardi ir skardi giriom laukinis juokas.
Debesys lenkia ir lanksto eglių viršūnes.
Ir – pažadinti vandenys puola į prarajas.
Upės apglėbusios neša į jūrą suaižytą ledą.
Aidi akiratyj slopūs griaustinio dunksėjimai.
Ilgas žėrintis žaibas atveria dangų.
Ant laukų drumzlinų lyja rytmetis.
Žmonės vienplaukiai stovi bundančioj žemėj.
Tolumoj, už nakties, lengvai atsidūsta miškai.
Palikite komentarą