Sunki ranka

Pas gryčią augo alksnių krūmas
ir senas didelis lazdynas –
strazdai, lakštingalos ir kregždės tų medelių rūmuos
giedojo jutrines, votyvas ir adynas.

Nebežinau kur eit, kur rengtis
ir kur surasti išdalyta sodžių –
laikai išgriaus visas padangtes,
ir išsipildys senojo pranašo žodžiai.

Nebekalens garnys pakluonėje į klevą aukštąjį įskridęs,
ir kalvio nebebus gale sodžiaus kaimyno,
augs dobilų, augs kanapeikos kultūringas laukas didelis,
o smilga, vėjo pučiama, nebepalinks į žalią kmyną.

Tėvų žemele, perpigiai parduota,
skaudžiai išmokei juoktis alkanam, –
o kur, o kaip, o ką man ir kada apie tave rinktiniais žodžiais apraudoti
ir apsakyt išniekinimą namo?

Viskas kitaip, moderniškai jau padaryta,
be meilės – geležim ir cementu ir čili,
sunki ranka ant lauko ir ant pievų krito,
sunki ranka švinu ir mano skausmą apipylė …