->
Esu mirtis, kuri tave lydėjo
nuo mažo kūdikio sapnų,
esu mirtis, kuri šalnoj rugsėjo
ir vasaros žvaigždynuos gyvenu.
Esu mirtis, kuri gėles aplanko
ir žemės viešpatysčių karalius,
esu aš motina, kuri beturčius renka,
ir karalienė – auksą ir perlus…
Daug sužadėtinių į mano glėbį puolė.
kaip jauno rytmečio rasa, skaisčių,
daug kunigų, daug emeritų ir vienuolių
išliejo ašarų, juos išvedant, karčių.
Daug išvedžiau iš skurdo ir iš bado,
daug iš kalėjimų tamsių išvadavau,
daug pavergtųjų mano rankoj laisvę rado,
ir daugeliui laivų ramiausias uostas aš buvau.
Palikite komentarą