Dainuoti – tai užmiršti mirtį.
Bet argi ne jinai įsako:
dainuok! dainuok! Baikšti mergaitė
basa sustoja ant žarijų.
Kaip virpa jos liesi petukai
ir kaip aukštai jos akys regi!
Ar ji dainuoja, ar tik verkia?
Tai tavo siela. Duok jai kūną.
Gėlės gyvenimą parodyk.
Prie vakaro privesk. Prie riksmo.
Prie kraujo paguldyk ją – veidu
į meilę – viešpatie, į mirtį!
Tenai visa ta begalybė.
ir niekas jos geriau nemato
už tavo sielą. Ji pravirksta,
bet jau pro ašaras įžiūri
gyvenimą, kurs jai atrodo
ne toks gilus. Ir ji užgieda.
(+22)
Loading...
Autorius: 
Kategorija: 
Peržiūrėta: 17,211 | 
Mano tipo eilerastis
Aciu priverte man labai 
kai suzinai, kad mirtis jau mane tuoj gali pasiimti pas save. tada ir supranti, kad gyvenimas per daug trumpas. Man 22 metai o mirtis bet kada gali mane jau pasiimti. Kai sergi rimta liga ir nepagydoma tik tada supranti tokius ir eilerascius.
nice
kai perskaitai tokius eilerascius ir komentarus norisi suprasti ka isgyvena zmones kuriu gyvybe kybo ant plauko ir pagalvoji kiek blogo esi jam padares atrodo norisi su tuo zmogum pasikeisti vietomis mirti o kitai sielai palikti gyvenima
GRAUDU