Antroji elegija augintiniam sūnui

Augintinio dalia kaip bado duona
sprangi. Augintinio namų
langai užžėlę dilgėm ir erškėčiais.
Augintinio sūnaus tėvai prieš aušrą
draugai prieš saulės patekėjimą
trisdešimt kartų užsigynė.

Augintini sūnau tau liko vienas takas
kuriuo nuėjo Efua sakytojo anūkas
ir Jurekas su Dovydo žvaigžde
senoj senamiesčio gatvelėj
į dujų kamerą ar po mačetės ašmenim kada
romėniškame amfiteatre
minia dainuodama
ilgėjosi gražaus mirties spektaklio.

Augintini sūnau
nužemintųjų drauge
visų praradusiųjų veidą vardą rasę
brolau tikėjęs tikrąjį
vienatinį prisikėlimą.

Tik tavo
malda sutrupino granitą.
Tik tavo
malda parklupdė fariziejus.
Tik tavo vieno
malda beviltiškai per amžių amžius
vis beldėsi ir beldėsi
į Dievą.

Tavęs vienintelio nebegalėjo išklausyti
nei Dievas nei dievai nes lygiai
nes lygiai
išrinktąją valandą
mirties spektaklio naujo išsiilgę
jie paaukojo sūnų
augintinį
ant gatvės ešafoto.


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>