Ekeby pasaka

Tu bėgai per pavasario audringą naktį,
tu bėgai lygumom ir per suskilusias lytis…
Tavo plaukai lietuj ir vėjuj plakės,
tavo plačiai pravertos, ašarotos akys
nematė rankų ištiestų: jose atsišvietė pavasario naktis.

Tu bėgai per pavasario audringą naktį –
švelnutes pėdas sužeidei į akmenis ir į ledus…
Bet nieko nejautei. Tartum apsvaigusi plaštakė
tu, keisto ilgesio ir šauksmo nešama, skridai per naktį,
nes kažin kur prapuolęs verkė vienišas žmogus.