->
Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų?
Netiesa, netiesa…
Ant stogų apsnigtų
Ir ant medžių baltų
Žvilga, žėri mėnulio šviesa.
Tavo plaukus, akis
Spinduliais palytės,
Pilnas mėnuo,
Pro langą slenkąs.
Miela, galvą priglausiu
Prie tavo širdies
Ir bučiuosiu baltąsias rankas.
O! Kaip gera, ramu
Po dienų įtarių
Ir po priekaišto žodžių sunkių!
Kaip svaiginantį vyną
Aš vėlei geriu
Gerą šilumą tavo akių.
Tu – ramybė ir džiaugsmas,
Skaidrus spindulys
Neramiajame mano kely.
Aš galbūt niekados
Nepajėgsiu suklyst
Tiek, kiek tu man atleisti gali.
Ir ne mėnuo šią naktį man šviečia,
O tu!
Įstabi tavo meilės šviesa!
Sako,
Vilniuj nebūna baltųjų naktų?
Netiesa, netiesa…
labai garžūs eilėrašščiai
Aš galbūt niekados
Nepajėgsiu suklyst
Tiek, kiek tu man atleisti gali. – +++ Labai
Tavo akys pacios graziausios,tavo lupos kaip cukrus saldus,tavo kunas mane varo is proto,su tavim as esu laumingiausias zmogus