->
IR ATSKRIDO, atplasnojo gegutėlė
Vyšnių sodan –
O tada toks baltas vyšnių sniegas krito…
Užkukavo, užraudojo gegutėlė
Aukso godą,
Ir jos balsas nuaidėjo, nusirito…
Tai kukavo, tai raudojo gegutėlė –
Šaukė soduos,
O jos balsas sidabrinis tvino, tvino…
Susivartė sniego pūga, pasikėlė,
O man rodės,
Kad gegutė graudžiais žodžiais pavadino,
Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės
Sniegą kėlė,
Kur vėjelis toks lengvutis siautė, šėlo.
Pavadino vyšnių sodan, kur gegutei
Širdį gėlė,
Kur gegutė savo skausmo nepakėlė…
Palikite komentarą