->
O KAIP man, dienos, vaiskios, gražios,
Matuot poezijos mastu:
Čionai, pasauly, džiaugsmo maža,
O sopulio apstu.
Mano eiles ne spalgenos nudažė,
Bet mano meilę daug klastų:
Čionai, pasauly, meilės maža,
O pagiežos apstu.
Maniau gyvenimą papuošt, pagražint,
Bet nuo gyvenimo alpstu:
Čionai, pasauly, juoko maža,
O ašarų apstu.
Nešu gyvenimą, kaip sunkų lažą
Keliu baudžiauninkų prastu:
Čionai, pasauly, laisvės maža,
O priespaudos apstu.
Po kojų man sudžiūvę lapai čeža,
Kas laimė, meilė ir kas tu,
Nes su tavim pasaulio maža,
O be tavęs – apstu.
Tikėk, per ramunes išvesiu ežiom
Iš vargo, ašarų, klastų…
Nors čia, pasauly, laimės maža,
O sielvarto apstu!
Palikite komentarą