Tu vis

TU VIS save sutramdyti mokėjai,
Nelaimėse vis išdidi buvai
Ir vilties kupina šventai tikėjai –
Nesužavėjo svetimi dievai…

Dėl to, lyg Nemunas prieš varant ledą,
Ramiai tikėdama sukaupk jėgas –
Ateis diena, ir tu atgausi žadą,
Ir tavo galios priešas nusigąs…

Ateis diena – patvinsi, neši, griausi
Ir visą dumblą šluosi į krantus,
Tau atsivers, kaip krikštolas tyriausias,
Gyvenimo akiratis platus!