|
-> Aš nežinau, graži sesute!
Ar šluostei ašaras varguos,
Kada mylėjai vien matutę
Ir sargą-angelą danguos.
[Daugiau…]
Nežadinki laimingo, jei kada sapnuoja
Užburtas pasakas ir amžinas dausas,
Kai stygos virpančios jo sielai sudainuoja
Ar rūta kvepiančias prisimena kasas.
[Daugiau…]
Kas vargdienį žmogų, beturtį priglaus,
Kad rūmams paskirta žibėtų?
Kas širdį parodys dėl vargšo tamsaus,
Kad nėra už tai, kas mokėtų?
[Daugiau…]
Aš nieko negyvenau ir niekam
nieko nedaviau, pats
nieko neturėjau – viskas, ką liečiau,
buvo tik skausmo kekės ir džiaugsmo
akimirkos -.
[Daugiau…]
-> Ar aš kaltas, kad mano širdies
Nenukalta iš šalto akmens?
Kad tiek sykių apgautos vilties
Neišsemsi kaip marių vandens!
Rodos, širdžiai paskirta mylėti,
Tai kodėl gi jai tenka kentėti?
[Daugiau…]
Man liūdna buvo ir sunku
Keliaut gyvenimo taku
Be draugo dar jaunam:
Kame pažvelgsi akimi,
Aplinkui žmonės svetimi;
Taip liūdna vien vienam.
[Daugiau…]
Kur mėlynos žvaigždės,
Kur lygumos žalios,
Prasideda didelis
Dulkantis kelias.
[Daugiau…]
Oi, godi, labai godi
Buvo gobšė pavydi !
Vos išbėgs tiktai kieman:
-Viskas mano ! viskas man !
[Daugiau…]
Jau iš daugelio šaltinių mano gerta.
Netikėtai abejot imu,
Ar dar verta, ar iš tikro verta
Vandenį laikyt pažinimu.
[Daugiau…]
-> Kai mane aplanko senas mano tėvas,
Aš tarytum jo akim
Žiūriu į miestą,
Į pasaulį,
Į save,
Į daiktus.
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai