Motinystė

Vieną kartą pasaulyje buvo turtingas karalius
Neturėjo vaikų ir kas mėnesį keldavo puotą
Taip vaikystė ir baigėsi geso neono liepsnelės
Ir baisu jeigu tai ne sutverta o tik sugalvota

O maitinančios moterys tarsi maitinančios kalės
Jaučia šaltį rugsėjo danguj užderėjo aguonos
Vienuolyno tarnaitės be garso iš patalo keliasi
Šitos moterys man ir į kapines parneša duonos

Ten kur miesto neliko užsidegė paukščių pašvaistė
Ir aronijos krūmas manęs įsitverdamas šlama
Užsirišę akis mes ateiname gedulo žaisti
Čiūčia liūlia sūneli labanaktis motina mama