Melodeklamacija

Nueina traukiniai. Geležimi nužviegia.
Ir mano sielvartas per telegramų vielą.
Aš vis manau – esi tyra, baltesnė užu sniegą,
Tu mano tolima, brangi ir miela!

Turbūt girdėjai tu, kad mariose
Balti laivai linguoja, plaukia;
O gal kur tolimam krante į delnus veidas neriasi, –
Tai motinos, kuri sūnaus nebesulaukia…

Šiandieną ašai stoviu viršum Nemuno,
Prie Aukso Nemuno bangų;
Nė kokių niekam nuodėmių nebeminiu –
Nueitų dėl manęs visi dangun!

Išeina traukiniai. Ir vėl sugrįžta.
Ir sielvartas. Ir telegramų vielos.
Tik tujen, tujen nebegrįžti,
O mano tolima, tolima ir miela!

* * *

Saulė žemėn bėrė šimtą spindulių.
Aš vis tavo žodžių suprast negaliu.

Ką tada kalbėjai – kam, kodėl ir kaip?
Nesakiau aš niekam, ko tada verkei…

Ko tada raudojai užsikniaubdama,
Nebenuramino niekas – nė mama.

Mano vargą glosto kažin kas, ne tu –
Uosiu pasvyruosiu rudenio metu.

Kai pagels tie uosiai, šalnos kai užeis,
Netikėti žodžiai širdį man sužeis.

O dabar einu dar šūkauti daina –
Džiaugsmo sumeluoto man seniai gana!

Gal kada pabelsiu temstant į namus –
Melsvą langą uosiai glostys švelnumu.

Kai pagels ir tavo veidas rudenuos –
Tai ir mano vargą vėtra padainuos.

* * *

Supk, linguok, paruge, vakaro ariją.
Amen jau meilei. Nebėr jau,
Nepastebėta kaip smilgų žydėjimas perėjo…

Tai kam gi aš sielą pasėjau,
Laukuos ją ir miestuos pabėriau?

Antai, ten tilvikai padūko alksnyne,
Sutemą karpo sparnais.
Gal kokį tolimą kraštą atminę,
Čypauja užmirštu mano ilgėjimu…
– Ei, po velniais, tai dalia –
Širdie, tu padūkėle, kur mes atėjome?

Ak, užmiršau dar paklaust ją,
Kam tada aplinkui pakelės visos
Vasarojais žaliais apsikaustė
Ir po tėviškę vasarą ugdė, augino?
Kam tada net ruduo – toks geltonas geltonas –
Varpeliais žvangėjo,
O krito lapeliai tiesiog ant langinių…

* * *

Nebežinau, kas daros.
Vai, ta dalia dalužė!
Ir kas mane nugirdė –
Ar tujen, ar gegužis?

O buvo dienos margos
Ir naktys baisiai gilios –
Gegužis vyšniom linko,
Laukus žiedų pripvlė!

Rugiais per lauką plaukėm
Ir vargui netikėjom –
Akim išraižėm dangų,
Kalbas kalbėjom vėjam.

Abu tą džiaugsmą žingsniais
Lygiom dalim dalijom –
Žaibai žiedais žėrėjo,
Lietus lelijom lijo!


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>