->
EINU šilan be kirvio ir be pjūklo.
Ne žagaraut – stebėt einu.
Randu kur žodį, o kur kuklų
Sakinį dainon.
Ir nebijau nei eigulio,
Nei urėdo miškų.
Aš girtas nuo sakų! Nuo svaigulio
Akyse mirga daug taškų.
Matau pušis šakotas, bėdinas,
Pašiurpusias skujom –
Taip varžosi manęs, taip gėdinas –
Nuogumą dangstosi šakom…
Būt gera patysot paunksny,
Bet daros nejauku,
Nors aš be popierio, be plunksnos
Einu per samanas taku.
Gal tos tiktai, kurios, kaip moterys
Krūtingos, lieknu liemenim,
Būt džiaugęsi, kad būčiau popierio
Paėmęs su savim…
Jūs nebijokite, pušelės kuklios!
Iš nuobodžio einu vejom.
Aš čia be kirvio ir be pjūklo,
Be plunksnos atėjau…
Palikite komentarą