Čiurlionis

APSIRAIZGĖ širdis dulkėtu voratinkliu,
Čiurlioniška “Saulės sonata”,
Kur karalių galvos nulinkusios
Ir užgniaužti pasakų pasauliai platūs.

Neišsiraizgys ji niekuomet iš tu virbų narvinių!..
Tik retkarčiais suvirpa gijos, karalių galvos keliasi,
Ir pasakos baisios, kaip smakas, švelnios, kaip meilė piemeninė,
Prasiveria dangus, pabyra saulė juoko alasu…

Matau karalių sielvartą, jų gėlą vosilkinę,
Ir auga džiaugsmas, raketa išvirsta.
Va, rodos, suvaitos ir apibers žvaigždėm bežadį ilgesį,
Bet vėl karaliai lenkias ir, lyg sonatoj, miršta…


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>