->
VĖTRA nešė burę, nešė burę jūromis –
Kaip drugelį blaškė viesulas pagavęs…
Ar tau, mano miela, ar, neatsižiūrima,
Andai mano žodžiai meile nealsavo?!
O skaičiau kadaise banaliam aprašyme,
Kaip didžiulį laivą į uolas suskaldė.
Šaukės tasai laivas, šaukės vėtrų nešamas –
Viesulas užriko sopulingą maldą…
Mano laivą nešė, blaškė vėtra jūromis,
Ir putojo bangos, šėlo bangos rūsčios!
Ar žinai gi tujen, tu, neatsižiūrima,
Kaip pasauly nyku, kaip pasauly tuščia?
Aš ieškojau laimės banaliam aprašyme –
Taip pabiro džiaugsmas, ašaros ir eilės.
Gal tenai, bangose, skęsdamas ir ašenai
Neprarėksiu vėtros maldomis ir meile!
Vėtra neš kaip drugį, neš kaip burę jūromis,
Viesulai ten ūžaus ir putos ten bangos…
Patikėk nors kartį tu, neatsižiūrima
Mėlyna padange užu mano lango!
Palikite komentarą