Vidurnakčio tyla

VIDURNAKČIO tylos vargonai gaudė
Kažkokį gedulingą maršą už langų
Ir ilgesys aitrus krūtinėj maudė,
Supančiotas nualpusiųjų įstangų…

O taip norėtųsi kraupioj negalioj
Nuplėšti milžinišką naktį nuo skliautų,
Kad suskambėtų tūkstančiais varpelių
Sudužusi tyla už ilgesio krantų…

Ir tik matau, kaip kaukolė nugeltus
Įsmeigus bedugne juoduojančius vyzdžius,
Kaip baltos rankos, skliautuosna pakeltos,

Kažko liepsnoja nerimu didžiu.
Gal savo sielvartą aukoja gūdų?
O gal bečiuopiama svaja išsprūdo!


Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>