Vėjavaikiškas vėjas

I

Vėjas atprunkščia iš Baltijos
Siusdamas, siausdamas,
Šiaušdamas, lauždamas,
Raudamas, nešdamas,
Vejamas, gaudomas…
Ei tai valia, tai valia, tai valia.
Milijonas valių.
Nesušvilps – negaliu.
Nei krypties, nei kelių
Kur pasuks – te valia.

II

Malūnas keturiais sparnais.
Tuščia jų.
Pabandė – triokšt.
Pakaks (dviejų.
Klojimas klūpčioja girtas,
Sušiaušė šiaudus.
Po kiemą gaidį gaudo.
Sodas kojose nebetvirtas
Blaškos ir čiaudo.
Pavirto pirtis.
Nusviro svirtis.
Varnai sparno trūksta, –
O vėjas dūksta.

III

Katiną, katiną, katiną…
Juodąjį, žebrąjį katiną
Čiupo nuo prieklėčio
Ir į padanges šuoliais nutratino.
Išvertė katinas akį.
Šiaušiasi katinas.
Katinas padange šliaužioti pratinas.
Plėčiasi, pučiasi vėjo rieškučiuose,
Padengė katinas padangę.

IV

Ei, sumauros, sumauros, sumauros…
Dar nematėt tikros jūs audros..

O nei žemės nei dangaus,
Vėjo niekas nepagaus,
Vėjas ūš, vėjas gaus,
Nesušvilps – negaliu,
Nei krypties, nei kelių –
Kur pasuks – te valia.
Ei tai valia, tai valia, tai valia,
Milijonas valių.

* * *

Aplinkui tik dairosi akys nustebusios,
Kai mainos stebūklų stebūklai pasauly.
Pasislinkit į pakraščius debesys,
Kad matyčia sugrįštančią saulę.
Šiandien sprogsta laukuose grūdų milijardai.
Girdžiu, kaip diegai pirmą kartą alsuoja,
Kaip miško krūtinėj sula kunkuliuodama verda.
Visi paukščiai sujudę pakrūmėms balsuoja, –
Turbūt renka mane savo viešpačiu.
O, šiandien aš skrajot ir dainuot pasirengęs!
Ei tu, lengvasai vėjau iš priešpiečių,
Nuvalyk tik greičiau man padanges.