Vėjai

Saulėlydyj kaba suplėšyti debesys. Burlaivių griaučiai,
pažaliavę tinklai, žvynai, žuvys ir žvaigždės ant kranto.
Bežadės moterys, tylūs vaikai tebežiūri į jūrą.
Praūžusio pikto tornado liūdnas nature morte.

Vėjai, gimę iš kūdikių pirmo ir nedrąsaus alsavimo.
Vėjai, bangavę ramiai javų neužmatomą platumą.
Vėjai, ritmingai ir taikiai sukę malūnų sparnus.
Vėjai, klajotojų broliai, poetų draugai, kodėl

akiračiu rieda pagieža pritvinkę griausmai, kodėl
priebėgų ieško paukščiai, laivai ir žvėrys balti, kodėl
skaudūs siaubo botagai čaižo žemę, dangų ir vandenį,
plazda taifūnų vėliavos, aidi vėtrų varpai?