Upės

jos neša pavasario verdantį kraują,
jos neša gyvybę lankoms ir laukams,
į jų, tartum giesmę, amžiną sraują
įlies saulė purpuro rožių žiedams.

Upės –

jos bėgs šalto ledo vergiją išnešę
iš girių ir klonių, laukų ir kalnų;
ir tu panašus į jų srovės lašą,
ir tu laisvas plauk, siek gelmių amžinų.