Savanų šaltinis

Vyturėli, nečiulbėk man visą rytą,
nebegundyk, negraudink jaunos krūtinės –
ir žmogaus nežinomoji laimė
kaip savanų žydrasai šaltinis.

Iš šaltinio bėga vandenys tyriausi,
po dugnu šliužai ir maurai ir kiaurymės –
po dugnu likimo choras gieda fatum,
o ant žemės juodas angelas parimęs.

Jeigu būčiau aš tik baltas pienės pūkas,
jei mirtis nebūt skaudi erškėt-radasta –
tu galėtum, tu galėtum, vyturėli,
man čiulbėt apie tylos pakalnės kraštą.

Dievas duos – čia nebebūsime svečiai mes,
ir iš tūkstančio kelių bus vienas kelias –
užgniauš ragana dalia raukšlėtą delną,
ir bus amen tavo giesmės ir giesmelės.

Vyturėli, nečiulbėk man visą rytą,
nebegundyk, negraudink jaunos krūtinės –
ir žmogaus nežinomoji laimė
kaip savanų žydrasai šaltinis.