Rytys

PASKUTINJ saldų snūdį snaudė rytas –
Nei žolytė, nei lapelis nejudėjo –
Vortinkliukuose raselės apvalytės
Gijeles įtempusios vos bekabėjo…

O kažkur vanduo, šnekus neišpasakytai,
Nepaliaujamai užklakdamas klegėjo,
Ir sula, lyg skrupulingai atskaityti
Laiką, abejojančiais lašais lašėjo…

Tik staiga šaunus Rytys rūsčiai nukaitęs
Ant viršukalnės staigios užjojo raitas
Ir, žąslais tramdydamas neramų širmį,

Pasistiepęs apsižvalgė visu pirmu
Ir savęsp įtraukęs orą ėmė pūsti –
Nenorom pradėjo visa žemėj busti…