Lankoje

Skinsiu linksmą, šviečiantį vėdryną,
Skinsiu liūdną, mėlynę varpelį,
Baltąjį kraujažolės žvaigždyną…

Dar pridėsiu tylią, vėsią mėtą.
Kam paduoti šitą mažę puokštę,
Kad manęs pamiršti negalėtų?

…Aš pamesiu vidury to kelio…
Tegu ras kas nors, paims kaip savo
Ir vėdryną šviesų, ir varpelį…