Girios melsvuma

Matau, giria jau šviečiasi spalva indigo,
Ir vėjas budina apsnūdusias kalvas;
Jau kuždasi beržai, ten slėniuose sumigę,
Laukuos jau švilpauja gaivias melodijas kažkas.

Solveiga šiaurėn nulėkė pašliūžom,
Dainuodama, kad baigiasi žiema.
Pavasaris! Pavasaris jau greit atūžaus
Žiedais kaišyta kepure – – –

Naujam pabudusiam rate
Visur jauna gyvybė supulsuos,
Tik į mane senatvės lašą jis įpils slapta,

Neramų karštį prigesys veiduos – – –
Dabar žiūriu su liūdesiu širdy,
O girios melsvuma lengva, skaidri.