Daina

Žydi – varške apsikrovė –
Vyšnios ant kalnelio,
Bet jos žydi, bet jos stovi
Ne prie mano kelio…

Mano kelias pievų plyne
Ar krūmokšniais klojas –
Vargo dienos jį pramynė,
Vargas dilgė kojas…

Man šilkai galvos negobia-
Toks man saikas lemtas,
Bet širdis dėl menko lobio
Ne per skaudžiai kremtas,-

Sergi, puošia mano taką
Daug ramunių, smilgų –
Jos man lopšio sekmę seka,
Kai vienai man ilgu…

O per ryto žydrą jūrą
Aukso gulbė plaukia,
Ir už krūmų žalio mūro
Paukščių giesmės laukia…

Man kukuodama gegutė
Daug dienų priskaitė –
Sužvangės ir mano piūtė
Ir sukraus man kraitį…