Kriauklės ant moterų ašarom sudrėkusio kranto

Tavo laisvieji vergai – Tavo laivų irkluotojai
stambiom, raumeningom rankom
į jūros gilumą leidžia inkarą
giedodami, kad Tu esi jūros gilumas
ir kad metamas inkaras yra ne metalas,
bet jų širdys, jų kūnai ir sielos.
[Daugiau...]

Kasdienė duona

Sunki, juoda kasdienė mūsų žemės duona,
žudikė mūs svajonių ir sapnų.
Aukštai padangės mėlynuoja,
o aš kasdienės duonos atsinešt einu.
[Daugiau...]

Giesmė

Tverk, kas kniumba, ramstį stangų
Ir nebėk būties taurės,
Kai diena prispęs žabangų
Ir takus purvu apkrės…
[Daugiau...]

Elgetos giesmė

Kaip gluosnis žemei atiduoda
Iš saulės skolintus lapus,
Taip tu nulykytą aruodą
Dalyti ryžkis bent perpus…
[Daugiau...]

Artojaus skundas

O sielvartėli mano didžiausias!
Tai aš apleistas ant margo svieto!
Tiek turiu kęsti vargo taip kieto,
Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!
[Daugiau...]

Labora!

Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdus
Ir dirvos ne’pleiski! Tuomet, kada jausi,
Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,
Vėlu juk prie darbo: nesėsi – nepjausi.
[Daugiau...]

Mano peilis

Nežinau aš, ar peiliui nesopa širdies,
Kai smeigiu jį į kepalą duonos…
Kai stiebą nupjaunu puikiausios gėlės –
Gal stalčiuje guli raudodamas?..
[Daugiau...]

Aš nenoriu meluoti

Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.
[Daugiau...]