Mūsų vasaros praslinko nesusitikusios

Grindinio akmenys mėnesienoje skambėjo vandeniu,
pilamu į medinius kaimiečių kibirus.
Buvau alkanas ir ištroškęs.

Dievas ant šalto žemės šešėlio atvėrė šaltinį
ir pratęsė žemės šešėlį iki manęs
ir juo užklojo mane ir juo paruošė mirčiai.

Grįšiu nieko neradęs ir nieko nepalinksminęs.
Gal Tu ir gimei ir gal Tavo tvarte
yra šviežaus vasaros šieno kvapas.

Aš irgi gimiau vasaros karšty – vasary.
Todėl nenuostabu, kad mūsų vasaros
praslinko nesusitikusios.