|
-> Geria. valgo, pypkius rūko,
Šoka, ūžia, lyg padūko,
Riksmu sugriaus, rodos, sienas.
Kaip gal, linksminas kiekvienas. [Daugiau…]
Vilija, mūsų motina upelių
Aukso tur dugną, mėlyną veidužį.
Širdies gražesnės, aiškesnių akelių
Skaisti lietuvė, kur sem’ vandenužį.
[Daugiau…]
Nemune, mūsų upe! kur vandenys tavo,
Kuriuos sėmiau į mažą vaiko delnužėlį,
Kur laivs nešiojo mane jauną bernužėlį,
Kad atvėsio ieškojau karštai širdžiai savo?
[Daugiau…]
O motin! kada tavo vaikas valgyt šaukia,
Paduok jam juodos duonos, vandens iš šaltinio –
Anksti tegul prie vargo pripras kasdieninio,
Tegul paskui, jį kęsdams, kaktos nesuraukia!
[Daugiau…]
-> Kada mane ištiko likims raudulingas,
Kada dvasią prislėgė nelaimių klampynė,
Rankas buvau nuleidęs… Tarei man: ,,Tėvynė
Žiūri į tave, kelkis – tu jai reikalingas!”
[Daugiau…]
Ko tvirtinot mums nuolat: mokslas reikalingas,
Mokslas jūs sunkiam vargui vaistas stebuklingas?
Ko žodeliais gražiausiais mus gundėt kas sykis:
Tamsuoli, eik prie knygos, tamsuoli, mokykis?
Ko siūlėtės jūs patys parodyt mums kelią,
Kuris naktį prašalins, duos giedrią dienelę?
Nusidirbę, nuilsę ir da prakaituoti,
Skubinome įgyti, ką žadėjot duoti.
Ir ištiesę prie jūsų mūs rankas pūslėtas,
Tarėme: ,,Kur tas mokslas, jūsų pažadėtas?
Duokite mums jį, broliai, mes trokštame jojo!”
Tąsyk jūs garsus klyksmas staiga apsistojo,
Kasžin kur išsislapstėt tartum niekadėjai
Ir žadėjimus jūsų išnešiojo vėjai…
[Daugiau…]
Jeigu audra ištikus verstų stulpą vieną
Iš tų, kurie prilaiko jūsų namo sieną,
Namas negrius — iš baimės jūs neišlakstykit,
Tik vieton ano stulpo tąją pačią dieną
Tuoj kitą statykit!
[Daugiau…]
Tai paklausykit pasakos Kapselio:
Šiaučius girtuoklis jau taip sau įprato,
Kad anaiptol jis nesiūs tau čebato
Pirmiau n’išpylęs nugarą gizelio.
Mat pačengočius reikia išbandyti,
Kad paskui darbo nereiktų trukdyti.
[Daugiau…]
Sutarė žvirbliai pasimylėt kartą.
O kad lyg gėda laužyt žodį tartą,
Išlėkė pulkas grūdų paieškoti.
Atrado dirvą, kviečių kelias lyses
Ir, kuris buvo lyg labiau išdrįsęs,
Šoko prie darbo: varputes terioti.
[Daugiau…]
-> Ne tas yra didis, prieš ką milijonai,
Prispausti retėžiais, žemyn galvas lenkia,
O dvasioje keikia; didžiais ne tironai,
Kurie reikia garbint, nors jie visiems kenkia. [Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai