Žiemos pradžia

Vėsaus vidudienio violončelė
Klevams per veidus plaukė kaip lietus.
Ramus ruduo nuo žemės atsikėlė,
Atkėlė verkiančius dangaus vartus,
[Daugiau...]

Gegužis

Naktį griausmas topolį spiritu palaisto.
Žemėj sklinda karštas kvapas nuodėmingo vaisto.
[Daugiau...]

Žiemos mirtis

Nuo fioletinės šakos į žydrą sniegą
Žiauri lakštingala isterišku balsu
Nukrito juokdamos, ir skambios upės bėga
Per pievą, virpančią nuo mirgančių šviesų.
[Daugiau...]

Rožių garbintojos

Melodingas pavasaris miršta balčiausiose gulbėse, –
Net malūnas prie tvenkinio liovėsi malęs ir ūžęs.
Ir, išgirdusios kvepiančių krūmų beprotišką čiulbesį,
Žydrus plaukus paleidusios, meldžiasi rožėms meilužės.

Uostas

Vidudieny kaip briliante
Man uždarytam akys anka.
Žiaurios šviesos pilna pakrantė:
Vinių, stiklų, kinžalų šventė, –
Kas man išties pagalbos ranką?
[Daugiau...]

Dvasių baladė

Girios senos kaip vandenys. Samanos.
Klaidžios pasakos kurčio pušyno.
Miško dvasios, kur kalba nesąmones
Ir kurios savo vardo nežino.
[Daugiau...]

Laumės juosta

Einu per lauką ir regiu
Laumės juostą ant rugių.
[Daugiau...]

Kalnuose

Paglostei debesį kaip paukštį,
Ir jis pragydo kaip gaidys.
Pakilk dažniau į tokį aukštį,
Kur liejas baltas rytmetys,
[Daugiau...]

Žiemos darbai

Žiema sminga žemėn kristalais
Ir nučiuožia ledo stalais
Ir pabyra brangiais metalais
Ir prabyla apaštalais:
[Daugiau...]

Rugsėjis

Ramaus vidudienio auksinės naginės
Per tuščią lauką brenda neskubiai.
Švelnus rugsėjis migdo mano smegenis,
Kur baigia degti vasaros drugiai.
[Daugiau...]