Kalnų audra

Griausmai užgriuvo. Vėjai rankioja
Šokėjus, bėgančius kalnais.
Jauna šakelė mano rankoje
Staiga pavirsta pelenais.
[Daugiau…]

Žiemos kelionė

Man žiema pažadėjo rojų
Ir iš ledo nuliejo medžius,
Ir aš baltas į dangų važiuoju,
Ir, kaip vėliavos mano pečius
[Daugiau…]

Raudoni medžiai

Raudonų medžių kaip sargų
Apstotas nerandu sau vietos.
Kiekvieną rudenį sergu
Nostalgija ne šios planetos.
[Daugiau…]

Tvanki naktis

Gėlės, keisdamos formas,
Nebepažįsta savęs,
Žydras nakties chloroformas
Liejasi į gatves.
[Daugiau…]

Gėrėjų mirtis

Jie vėsią vasarą ir žiaurią žiemą gyrė,
Į dangų keldami dainuojančias taures.
Nė vienas angelas jiems skausmo nepaskyrė,
Nė vienas demonas jų namo nesuras.
[Daugiau…]

Trys eilutės

Dvigalvis juodas vyras – gyvulys
(Nuliūdęs senis ir įtūžęs liūtas)
Šaltom oranžinėm akim žiūrėjo
Į saulės padegtus senus medžius,
Kuriems iš kūnų lekianti ugnis
Į dangų kilo kaip daina.
Po jais Minia kvatojo, gėrė ir prekiavo
Ginklais ir puodais, meile ir arkliais.
O jis rašė pirmą eilutę.
[Daugiau…]

Furioso

Įniršę nušoka nuo linijų tonai
Ir sienom – kaip žvėrys – nubėga po tris.
Nuplėšo pirštus chrizantemai geltonai
Ir skersvėju išmuša namo duris.
[Daugiau…]

Deganti šaka

Mes apleidom nuliūdusį taką
Ir žodžius gedulingų poetų
Ir pamatėm liepsnojančią šaką
Ir virš jos – fioletinį lietų.
[Daugiau…]

Katės

Čia gyvena persiškos katės,
Nesirūpinančios vaikais.
Kambarys, jų kūnus pamatęs,
Ėmė klotis lėtais šilkais.
[Daugiau…]

Jūra

Prieš miegą jūra keičia spalvą,
Gaisruodama tarp akmenų,
Ir puošia rūsčią dievo galvą
Lengvų ornamentų menu.
[Daugiau…]