Tabula rasa

Krentančio sniego tyla neapsakoma: žydro paukščio
skridimas, kreidinė sala migloje. Ararato
viršūnėje vėjai ir debesys suledėję. Aštrių stalaktitų
žvakės. Išbalusio lino drobulė pridengti
mirusio veidą. Tavo ir tavo brolio akis.
[Daugiau…]

Mėlynas sniegas

Seni pranašai tebevaikščioja ant baltų debesų:
jų nekaltos pėdos šviečia kaip platina,
nepalietusios žemės dulkių ir žemės žolės.
[Daugiau…]

Upės

Lygumų upės! Spindinčios saulėj, plačios ir tingios
srūvate jūs iš rytų horizonto bekraščių pelkynų
per šimtamečius raistus, kur medžių kamienai galingi
šlamantį dangų supa virš jūsų. Ten jūsų gimtinė.
Ten jūs vingiuojat siaurais sidabriniais voratinkliais
tarytumei žemės gyslos: skaisčios ir nuostabiai mėlynos,
per tankumynų puvėsius, šaknis ir per baltus akmenis,
kol išsiliejat saulėtom strūklėm į žydinčius slėnius.
[Daugiau…]

Grįžimas

Spindi saulėj langai po audros ir lietaus,
mano tėviškės namo langai.
Sugrįžtu iš kelionės ilgos ir matau:
skęsta saulėje tėvo namai.
[Daugiau…]

Kaimai išeina

Eglyne pasikelia vėjai. Tykiai
jie per miegantį sniegą atbėga –
ir, nuskynę varveklį ledinį,
paskambina lango stiklan.
[Daugiau…]

Kaimai vasaros vidudienį

Šiaudines kepures pasipuošę
apynių nualpusiom kekėm
ir kaip pieno puta balandžiais baltais,-
per lankas, per laukinėm rožėm
nubarstytas, klajoja apakę
nuo spalvų ir nuo mirgančio vėjo – kaimai.
[Daugiau…]

Kaimai ateina į ežerų pakrantes

Ežerų pakrantėsna pamažu susirinko kaimai.
Vedini kaip vaikais skaisčiai žaliais berželiais.
Jie dainavo ir taškės ir krykštė linksmai.
Ir rymojo rimti vakarais prie boluojančio kelio.
[Daugiau…]

Medžiai ateina

Gatvių sankryžose tingiai stoviniuoja valkatos.
Į skylėtus puspadžius degioja degtukus.
Ir kvatoja pragertais balsais, užkalbinę nekaltą
priemiesčio mergaitę, nešančią purienų krepšiukus.
[Daugiau…]

Pavasaris užima didmiestį

Ant ežerų suskeldėjusio stiklo
parpuolus, regi bundančias žuvis žiema.
Jos nugaron susmigę saulės peiliai blyksi,
ir baltas kraujas teka čiurkšlėm krūtine.
O vėjai jos suplėšyta, dėmėta miline
pavasario kariuomenei sukilti moja.
[Daugiau…]

Ežerai

Pasakų milžino pėdos –
tyvuliuoja užlietos žydrynės tyrais vandenim…
Dainuodamas ėjo jisai: į akis neregėtos
debesų ir paukščių vėliavos švietė,
ir į plaukus jam pynėsi vėjai drėgni.
[Daugiau…]