Kelionė naktin

Svetimšalis ranką padėjo ant tavo peties
vėsų, vėlyvą vakarą seno uostamiesčio smuklėj.
Tekėjo geltonas smėlis ir vynas iš vieno indo
į kitą stiklinį indą plonyte srove.
[Daugiau…]

Tomas nipernadis

Po laimingai šlamančiu gluosniu, ant tilto,
tave sutikau.
Tu žiūrėjai į žėrinčią, žvilgančią upę. Ir švilpavai.
Tavo šviesiai geltonus – kaip vasara – plaukus
kedeno šiltas vėjas. – Mūsų gyvenimai
kaip upių (vandenys trykšta iš žemės ir grįžta į žemę)…
Pasakei. Patylėjai. Nusijuokei.
[Daugiau…]

Penki neparašyti laiškai

Pirmas laiškas:
ADELAIDĖ

Atėjai viena. Adelaidės uosto tiršta migla
kvepia derva ir aguonom. Dega geltona, keista
nematyto pavasario saulė: oranžiniu kamuoliu
plūduriuoja plačiam purvinam dangaus baseine.
[Daugiau…]

Išrinktieji

Kiniečio skalbėjo kieme – už jo baigiasi miestas –
žydi atogrąžų gėlės. Nebyliai darbininkai
lenkia per purviną upę tiltą. Šalti dolomitai
klastingai žėruoja karališko kalno urve.
[Daugiau…]

Pavasariai

Kužda ir kužda neramūs miškai pro miegą.
Nuo alsavimo karšto dreba malūnų sparnai.
Mėlyno mėnesio akys spindi tankmėj.
[Daugiau…]

Žiemos

Rytmetį grįžta nebylės bandos ražienom.
Tingiai keliasi saulė pro garo kamuolius.
Spindi švininėj šviesoj apledėję ragai.
[Daugiau…]

Rudenys

Ant varpinės bokštų gula lapkričio miglos,
primirkę gailių sutemų ir atodūsių. Pilkos
išblyškusio sielvarto marškos lininės.
[Daugiau…]

Vasaros

Saulėgrąžų soduos pabunda ir gieda strazdai.
Nušoka per akmenis šaltas šaltinių vanduo.
Putojančių liepų žiedų sklidini šuliniai.
[Daugiau…]

Vandenys

Dykumų smėlyj atsiveria žemės akis – žydra oazė.
Girių gūdžioj glūdumoj ima juoktis verdenė.
Pro kietą klintį prasimuša geizerio strūklės.
[Daugiau…]

Vėjai

Saulėlydyj kaba suplėšyti debesys. Burlaivių griaučiai,
pažaliavę tinklai, žvynai, žuvys ir žvaigždės ant kranto.
Bežadės moterys, tylūs vaikai tebežiūri į jūrą.
Praūžusio pikto tornado liūdnas nature morte.
[Daugiau…]