Šiaurė

Šiaurėje miega mano miškų medkirčiai
po pusnynų puriais patalais.
Pūgos ūbauja jiems lopšinę nakčia.
[Daugiau...]

Prisijaukinsiu sakalą

Ant tėvelio dvaro
sakalai krypavo…
tarp kuplių kvepiančių liepų,
prie almančios Ašvos,
tėvo tėvo tėvo sapne.
[Daugiau...]

Eilėraščiai apie šiaurę

I

Kai sugrįžta žiema,
suledėja saulė
ir paukščių sparnai.
Tarp lango ir girios
vėjas permatomas
kaip ledas.
Begalinėj, baltoj tylumoj
viešpatauja žiema.
[Daugiau...]

Rauda

Saulės neatlaikiau:
rankos pavargo.
Teka upės ir gatvės
raudonos ir tirštos
į naktį.
[Daugiau...]

Uždanga

Dievo rūstybė sudegino
kadugio krūmą.
Išganytojo smilkinius veria
erškėčių vainiko dygliai.
Dievo rykštė padėta
ant Dievo delno.
Angelai trimituoja Paskutiniojo Teismo spektakliui.
[Daugiau...]

Rugsėjo elegija

Netikėjom nei vienu žodžiu – žydi upėj akmuo –
o kalbėjome visą naktį, kol atėjo ruduo
ir ūkanom uždengė sodą – kiekvienas skiemuo
dar aidi žolėj vakarykštėj ir krenta vanduo
į slėnį ir nuneša tavo ir mano veidą.
[Daugiau...]

Vaikystė

Vienos vaikystės negana:
ištirpo sniego senis
prie Rotušės, kai saulė degdama
senamiesčio gatvelėmis sroveno
į didelį ir platų Nemuną.
[Daugiau...]

Antroji elegija augintiniam sūnui

Augintinio dalia kaip bado duona
sprangi. Augintinio namų
langai užžėlę dilgėm ir erškėčiais.
Augintinio sūnaus tėvai prieš aušrą
draugai prieš saulės patekėjimą
trisdešimt kartų užsigynė.
[Daugiau...]

Elegija Algimantui

Dabar tiktai dabar
kai krinta pirmas rudenėjančio sekmadienio
ir šiaurėj sniegas
pro nuogo nulapojusio Kanados miško
šakas į mėlyną ir šaltą ežerą
dabar tiktai dabar žinau
tikiu prisiverčiu tikėti
tavęs nebėra mūsų žemėje ir mūsų tarpe.
[Daugiau...]

Balta drobulė

Mano broliai kelionėj pavargo. Žemė kieta.
Akių mėlynumas išbluko. Paukščių sparnai suledėjo.
Prie balto kelio sutrupintos aukso vežėčios.
Prie balto kelio miega Didysis Molnas.
[Daugiau...]


Puslapis 4 iš 1712345678910...Paskutinis »