Kad mano kraujas būtų tavo žaizdose

Priartėk, nors nelaukiu.
Aš tik pavargęs. Laukimas mane išvargino.
O norėjau būti kuo arčiausiai Tavęs,
kad mūsų neskirtų jokia kūno žaizda,
kad kraujas Tavo žaizdose būtų mano.
Bet aš pavargau
ir negaliu iškentėti jokios žaizdos,
jokio kraujo lašo.
[Daugiau…]

Grįžimas į lygumas

Man reikia grįžt Kaskart labiau
į liūdesį panašios lygumos,
kaskart labiau –
kaip moterys susigraudinusios.
[Daugiau…]

Sala ir paukštis

I

Norėjau gyventi – o mirštu.
Norėjau kalbėt – o tyla.
Paukštis krisdamas sminga
kaip strėlė ties mano sala.
[Daugiau…]

Neišlaikomas svoris

Neišlaikysim žemės ir svajonių,
neišlaikysim jokio medžio šešėlio
ir mirsim neseniai atėję,
tik už save ir žemės dalį atkentėję.

Žemės atsižadėjimas

Kada sudegs diena ir žingsnis
daugiau nebegalės lėtėti,
žinau, kad aš kiekvieno savo žodžio išsižadėsiu.
[Daugiau…]

Kovas

Jau pats laikas. Jau kovas. Dienos ilgėja.
Monotoniškai nebepuola
sustingusiom plaštakom sniegas.
[Daugiau…]

Sniegas baltavo ir man

Nė vienos žemės atlaužos nepaimsiu.
Ir nieko neturėsiu savo.
Ne man nukritęs sniegas
aplinkui baltavo,
[Daugiau…]

Ir vėl lietus

Lietus per metų dalimis atidalintą žemę –
be paliovos ir įtemptas.
Ar yra gyvenimas
nuolatos būti lyjamam?
[Daugiau…]

Lietus

Nepriėmiau tavęs. Užsidengiau.
Atrodei man sunkus kaip geležis.
Kodėl žiedais patvino
laukinė obelis?
[Daugiau…]

Netikėjimas

Nebeieškokime –

mes nieko nesurasime:
nei žemės, nei pavasario,
žaliom raidėm užrašomo,
[Daugiau…]