|
|
Kur bakūžė samanota,
Kurioje gimiau,
Obelis kur augalota,
Ką sode mačiau?
Kur upeliai platūs, sraunūs,
Tekantie smagiai?
Kur tos mislys mano jaunos,
Linksmos kaip drugiai?
Ta bakūžė jau supuvo,
Obelies jau nėr,
Ir upeliai jau išdžiūvo -
Vargas viens tebėr.
Naktį spintos durys
Veriasi kaip karstas, -
Ten kostiumas juodas
Supasi pakartas.
[Daugiau...]
Laukai pavasarėja.
Tik dar rytais šalčiukai.
Dangaus pakluonėms vaikštinėja
Debesų jaučiukai.
[Daugiau...]
Nesibijokite grįžimo
Metalais mintančios garbės:
Kas plieno trapią širdį žino,
Prieš jokį kardą nedrebės.
Garbė apako ir užkimo
Prie imperatoriaus duobės.
Nenupieši, kas čia dedas!
Švilpia, pusto – visur ledas…
Begalinės lygmės baltos –
Kaip šios mano mintys – šaltos…
Tankiai tankiai Baimė lankos…
Nusileidžia stiprios rankos –
Gniūžta – kad ir drąsios – širdys,
Lyg ant amžių žino žmonės,
Kad nei viltys, nei svajonės
Jų troškimo nepagirdys…
Audra atbėga, griūva krantas,
Benamė, didelė daina.
Dainuoja Lekiantis Olandas,
Ir skęsta raudanti diena.
[Daugiau...]
Kur bėga degtinė, kur spiritas teka
Ten mūsų tėvynė graži Lietuva.
Ten broliai “pijokai” rusiškai šneka,
Ten skamba po kaimus Minedo daina.
Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;
Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;
Vaikščioja atsiplėšus – įžadai mat toki;
Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki;
Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;
Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli.
Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki.
(siela) be galo egzaltuota liūdnojo
veido kekšiutė, moteris apsimesti
norėtų mergaite, iš pirmo žvilgesio
graži, o gaikčioja! Prabilt jai te-
reikia, ir junti malonumą sakytumei
lūpų, ir tai net ne lūpdažiai net ne
lūpos, bet siela siela…..Siela!..rūpi.
Baisukas baisiai
Subaisėjo, žinok,
O Bjaurukui tai
Iš viso pasimaišė, žinok,
O Maišiukas tai
Su maišiukais žaidžia
Kaip mažas, žinok,
O Mūziukas
Pasigavo upėj Mūzą,
Guzą jam kakton,
(Toks jaunas,
o jau Mūzą)
O Aš pats
Dar nežinau,
Ką su savim darau,
Žinok.
|
|
Naujausi komentarai