Helovynas

Tarė man panelė Elvyra:
– Baisiai aš bijau tų vampyrų.
Aš nustebęs jai atsakau:
– Kuo gi mes baisūs taip tau?
[Daugiau…]

Juokingi eilėraštukai (rinkinys)

Mažas berniukas iš aukšto devinto
Langą pradaręs į lauką išlindo.
Raudonai aptaškytas asfaltas ir sienos,
Pomidoras praeiviams pataikė ne vienas.
[Daugiau…]

Sniegena

Sniegena, smegenėle,
Vai kas tau pasiuvo
Tokią raudoną prijuostėlę?
Kaip šermukšnio uogą,
Kaip rožės lapelį,
Kaip aušros spindulėlį?

Pavasario tostas

Į saulę
Pavasaris jau kelia tostą –
Svaiginančias žiedų taures.

Pasauli!
O kaip norėčiau nuo kaktos tau
Nubraukti rūpesčių raukšles!

Vasaros galas

Vasaros gale
Konservuoju sapnus
Uogas ir obuolius
Moteris ir saulę
Su vidurnakčio
Kavos skoniu
Konservuoju sėklas
Rytojaus dainai
Be ritmo ir melodijos.

Kur bėga šešupė (linksmai)

Kur bėga degtinė, kur spiritas teka
Ten mūsų tėvynė graži Lietuva.
Ten broliai “pijokai” rusiškai šneka,
Ten skamba po kaimus Minedo daina.

Ilgu širdžiai

Nenupieši, kas čia dedas!
Švilpia, pusto – visur ledas…
Begalinės lygmės baltos –
Kaip šios mano mintys – šaltos…
Tankiai tankiai Baimė lankos…
Nusileidžia stiprios rankos –
Gniūžta – kad ir drąsios – širdys,
Lyg ant amžių žino žmonės,
Kad nei viltys, nei svajonės
Jų troškimo nepagirdys…

Mįslys

Dievas visad ant lūpų, o širdyje velnias;
Akis tuojau užmerkia išvydusi kelnes;
Vaikščioja atsiplėšus – įžadai mat toki;
Atmintyje tik laiko, kur atlaidai koki;
Tur liežuvį bjauresnį už gyvatės gylį;
Kasdien tupi bažnyčioj, nes tinginį myli.
Atminki, kas tai būtų, jei mįslius mint moki.

Pasaka apie Baisuką, Bjauruką, Maišiuką, Mūziuką ir Mane

Baisukas baisiai
Subaisėjo, žinok,
O Bjaurukui tai
Iš viso pasimaišė, žinok,
O Maišiukas tai
Su maišiukais žaidžia
Kaip mažas, žinok,
O Mūziukas
Pasigavo upėj Mūzą,
Guzą jam kakton,
(Toks jaunas,
o jau Mūzą)
O Aš pats
Dar nežinau,
Ką su savim darau,
Žinok.

Ašaros

Kur bakūžė samanota,
Kurioje gimiau,
Obelis kur augalota,
Ką sode mačiau?
Kur upeliai platūs, sraunūs,
Tekantie smagiai?
Kur tos mislys mano jaunos,
Linksmos kaip drugiai?
Ta bakūžė jau supuvo,
Obelies jau nėr,
Ir upeliai jau išdžiūvo –
Vargas viens tebėr.