|
|
Kur bakūžė samanota,
Kurioje gimiau,
Obelis kur augalota,
Ką sode mačiau?
Kur upeliai platūs, sraunūs,
Tekantie smagiai?
Kur tos mislys mano jaunos,
Linksmos kaip drugiai?
Ta bakūžė jau supuvo,
Obelies jau nėr,
Ir upeliai jau išdžiūvo -
Vargas viens tebėr.
Naktį spintos durys
Veriasi kaip karstas, -
Ten kostiumas juodas
Supasi pakartas.
[Daugiau...]
Laukai pavasarėja.
Tik dar rytais šalčiukai.
Dangaus pakluonėms vaikštinėja
Debesų jaučiukai.
[Daugiau...]
Nesibijokite grįžimo
Metalais mintančios garbės:
Kas plieno trapią širdį žino,
Prieš jokį kardą nedrebės.
Garbė apako ir užkimo
Prie imperatoriaus duobės.
Audra atbėga, griūva krantas,
Benamė, didelė daina.
Dainuoja Lekiantis Olandas,
Ir skęsta raudanti diena.
[Daugiau...]
(siela) be galo egzaltuota liūdnojo
veido kekšiutė, moteris apsimesti
norėtų mergaite, iš pirmo žvilgesio
graži, o gaikčioja! Prabilt jai te-
reikia, ir junti malonumą sakytumei
lūpų, ir tai net ne lūpdažiai net ne
lūpos, bet siela siela…..Siela!..rūpi.
Paskaitykime knygelę
Apie katiną ir pelę.
Ta pelytė sūrį graužia,
O Rainiukas tykiai šliaužia…
Capt – ir pagriebė pelytę,
Smaližiukę smalsuolytę.
Kraipo katinas ūsus:
Niekados nebūk smalsus!
Seniai aš laukiu išsiilgęs,
Dažnai meldžiuos karšta malda:
Sugrįžk, sugrįžki, valanda,
Kad skruostus ašara suvilgęs,
Paliesiu lyrą kaip tada,
Kai žėrė jaunas įkvėpimas,
Jos balsui pritarė jaunimas.
Kas tą vietelę aplankys,
Tai rankai ačiū pasakys,
Kuri suolelį tašė, kalė.
Čia taip malonu ir ramu!
Pripildo paukščiai čiulbimu
Tą žalią be pastogio salę.
Vaikštau
vidurnakčio kambary,
apgaubtas
beviltiško vienišumo,
[Daugiau...]
|
|