|
|
Apsnigtais takeliais rieda
Išsipusčiusios Kalėdos
Rankose – snieguolė, žiedas,
Pamary įmintos pėdos.
Nosys – prie langų prišalo
Mums, belaukiantiems senelio
Su meškute ir zuikiu
Jis atneš daug dovanų!
Eglutę parnešiau iš miško
Eglutei ašara ištryško.
Suskubom nešti žaisliukus,
Dabinti snaigėm spygliukus.
[Daugiau...]
Kaip manai,
Kaip manai,
Kur eglutės
Namai?
[Daugiau...]
Kalėdos, kalėdos,
Tai šventė šviesi.
Kalėdos, kalėdos,
Mes džaugiamės visi.
[Daugiau...]
Geroji žemele,
Parodyk man kelią
Į šviesią ir tyrą
Kalėdų žvaigždelę.
[Daugiau...]
Šią naktį gimė
Jėzus vaikelis.
Prie stalo meldžias
Mama, tėvelis.
Tėvelis laužo
Mums paplotėlį,
Mama dalina
Po gabalėlį.
Ačiū Tau, Jėzau,
Už dovanėlę.
Sotink ir laimink
Mūs šeimynėlę.
Kalėdų seneli, gero tau kelio,
Daug linksmų, gerų dienų.
Tau rašau aš šį laiškelį
Primenu, kur gyvenu.
Nuvaliau nuo tako sniegą.
Ne bėda, jei naktį snigs…
Mano sargis – jis nemiega
Prie vartelių pasitiks.
Klaidžioti ilgai neverta,
Maišas, aišku, kad sunkus.
Aplankyk mane iš karto,
O vėliau – kitus vaikus…
Nenoriu beždžionės,
Lėlės – taip pat ne…
Ko trokštu, Seneli,
Ir tau nežinia… [Daugiau...]
Snigo, prisnigo, – nematyt takelio.
Kas papuoš eglutę vidury miškelio?
Striksi kiškutis prie žalios eglutės,
Kopūstėlio lapą sega ant šakutės.
Šviečia nykštukai takelius žibintais,
O varpeliai ledo paukščiams išdalinti.
Skamba po girią, aidi po lauką,
Eikim prie eglutės, jau senelis laukia.
Suspindo ant eglės žvakutės,
Eglutė žaliu rūbeliu,
Lyg angelas stovi vaikutis
Ir juokias balsu – varpeliu.
Ateis tuoj baltutis senelis,
Išbris iš dydžiulės pusnies,
Sušilt prie Kalėdų ugnelės,
Sušilt prie Kalėdų ugnies.
Žvaigždelės spindės jam ant rankų,
O veidas toks giedras, gražus,
Kalėdų senelis aplanko tave, mane ir visus.
|
|