Epigrama sau

Dairosi dievas nuo kalno – kažko
jam mano gyvenime trūksta:
ieškok, reikalauja, ieškok!
Nejaugi bus veltui triūsta?
[Daugiau…]

Mes piešiam žiemą

Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.
[Daugiau…]

Tėvyne dainų ir artojų

Tėvyne dainų ir artojų,
Už ką tu mus šitaip baudi?
Į kokį džiaugsmingą rytojų
Per skausmą ir kraują vedi?
[Daugiau…]

Mokyklos sode

Pilnas sodas obuolių,
Ir mažų, ir didelių.
O sode tarp obelaičių
Daug berniukų ir mergaičių
Kaip auksinių obuolių –
Ir mažų, ir didelių.
[Daugiau…]

Dainuoti – tai užmiršti mirtį

Dainuoti – tai užmiršti mirtį.
Bet argi ne jinai įsako:
dainuok! dainuok! Baikšti mergaitė
basa sustoja ant žarijų.
Kaip virpa jos liesi petukai
ir kaip aukštai jos akys regi!
[Daugiau…]

Autoanalizė

Jau iš daugelio šaltinių mano gerta.
Netikėtai abejot imu,
Ar dar verta, ar iš tikro verta
Vandenį laikyt pažinimu.
[Daugiau…]

Aš visą gyvenimą nemoku, kad medis tylėtų

Aš visą gyvenimą
Nemoku, kad medis tylėtų,
Kad laukas ko nors neištartų
Žaliu ir giliu bosu.
Girdžiu, kaip šaukia akmuo –
Turbūt užkliudytas prie vartų,
Kaip meiliai kuždasi pievoj
Milijonai žolės balsų.
[Daugiau…]

Aš nesakysiu

Aš nesakysiu, kur skubu,
Namo sugrįžęs po darbų.
Tegu spėlioja!
[Daugiau…]

Aš nenoriu meluoti

Aš nenoriu meluoti pats sau,
Nes esu sąžiningas žaidėjas:
Pailsau aš, draugai, pailsau,
Darbo dieną vos tepradėjęs.
[Daugiau…]

Akmens ir žolės vienybė

Kai mane aplanko senas mano tėvas,
Aš tarytum jo akim
Žiūriu į miestą,
Į pasaulį,
Į save,
Į daiktus.
[Daugiau…]