Eilėraščiai apie lietų

Krūmai gegužio lietuj

Vilgomos šilto šiušenimo
šakos šnabždėdamos šneka:
teka ir teka ir teka
žalsvais drabužėliais į žemę
karštas medus.
[Daugiau…]

Mergaitės rankos

O, kaip žydi tavo išblyškę delnai nakty!
Apsvaigę drugiai tūpia ant jų ir užmiega.
Ant jų galėtų ilsėtis ir mano širdis –
tavo blakstienų šešėly, kaip ant kvepiančio sniego.
[Daugiau…]

Karuselė

Tu nuėjai toli. Tik vieškelis dar šviečia –
tylus ir tuščias vieškelis mėnulio pilnaty.
Ir iškelta ranka manoji vėliavėlių spiečiuj
turbūt iš tolo tau atrodo kaip skaisti
[Daugiau…]

Sielininkai

Lietingą vakarą paniurusia vaga
sroveno drumstas, šniokščiantis vanduo.
Ir paskutiniai sielininkai nuplaukė žemyn srove,
dainuodami liūdnas dainas… Ruduo.

Vandens malūnėliai

Pro žaizdotą žemės plutą trykšta
saulėn krykšdamas pavasario vanduo.
Linksi vėjuj drėgnos karklo rykštės.
Atsispindi mėlynas dangus vaikų veiduos.
[Daugiau…]

Pavasaris ir vaikai

Pavasaris ant lygumų patiesęs
lininę juostą – vieškelį –
džiovina saulėje. O šviesūs
plaukai raudono riešuto
eglyne spindi.
[Daugiau…]

Pradžios mokykla kaime

Jų rankose žvakutės ledo saulėj dega,
ir teka šalto vėjo ašaros blakstienom;
po jų klumpaitėmis gėlėtom kietas gruodas skamba…
Mano maži draugai! Senos mokyklos sargas
variniu varpeliu jus šaukia žvarbią žiemą:
Sugrįžkite! Sugrįžkite atgal į šiltą kambarį:
čia jūsų laukia didelis geltono molio pečius
ir išpaišytas jūrom mėlynom, rudais kalnais gaublys,
ir mokytojas, ant lygios lentos raides išrašęs
ir šlamančias knygas atvertęs į nežinomas šalis…
Ir paukščiai iš margų kiaušinių kevalų linguoja
karpytom uodegom, lenktais sparnais ant siūlų palubėj;
ir trokšta pasisupti jūsų juoko vėjuje… Svajoja
skrajot aukštai ir niekad nepalikt žydros erdvės…
Sugrįžkite, maži draugai, sugrįžkit vėl – –
[Daugiau…]

Tvenkinys

Rieškučiom smėlį žarstėme į vandenį,
dainuodami pavasario dainas.
Ir matėm gintaro pilis paskendusias
slaptingo tvenkinio rudam dugne.
[Daugiau…]

Saulės laikrodis

Paskutinį randą įrėžiau į tilto turėklą:
ar ne aš pasakiau sudiev savo pasakų sodui?
Vasarų debesys miega ant tvenkinio juodo.
Miega po mano medžiu jo raudonas šešėlis.
[Daugiau…]

Sniego balandžiai

Svetimo kambario kvapas. Drumzlinas indas
gėralo keisto padėtas saulėj ant lango.
Šviesiaplaukis berniukas išblyškusiom rankom
laiko gitarą ant kelių ir skambina
žemėje niekad dar negirdėtą gaidą.
Pilkos jo akys suplėkusioj prietemoj spindi –
du šuliniai užledėję… Giliai pasilenkus
gęsta diena virš jo miegančio veido.
[Daugiau…]