Folikulo folkloras

Žiūri melsvas delfinas ryte į save,
Gražus aš “skotina”, kad kur tave.
Bet baltasis ryklys juk dailesnis visvien,
Jis kaip Klūnis ir Pitas nulipdyti į vieną.

Ir nusprendė delfinas, būt antru jau gana,
Patrauklesnį už ryklį padarys jį barzda.
Nesiskuto delfinas dvi savaites ir dieną,
Bet barzda, kad kur ją, neužaugo visvieną.

Tai gal moteris aš, pagalvojo vargšiukas,
Bet ne moteris ne, juk yra pimpaliukas.
Tad barzda taip ir liko delfinui tik geismas,
Skrodžia jūros bangas, liūdnas mūs beibi feisas.