Ironija

Nekalbėk jau daugiau apie rudenį.
Apie gelstantį, mylimas drauge: –
Man tai primena vieną nuvytusį veidą,
O širdy neramumo priauga…

Melas, gerk. Mes daugiau pajuokausim.
Tu dar jaunas ir žalis, kaip uosis.
Tu dar savo gyvenimo dainą –
Bet… aš kitąkart ją padainuosiu.

Lenkim stiklą už tavo jaunystę!
Tegul svaigsta galva – gal ryt jau į grabą!
Bet dabar, kol gyventi mes einam,
Tai žemė po kojomis dreba!

Parduodu pigiai savo laimę,
Apgavikę dienų išmeluotų…
Mielas drauge! Išgerkim! Linksmiau bus!
Eisim vargo nuo žemės nušluoti!


2 komentarai - Ironija

  • ugnuka

    visai grazus eilerastis :smirk:

  • erikas

    Tare man teta Elvyra!
    Kada duos prakeikta vyra!
    Uzsidejo pakulniukus!
    Ir suvalge malinukus.

    Atvaziavo ji linksmai!
    Ir pasake jei dievai!
    Padarisim ko prasiai!
    Ir keresim amzinai.

    Ji susuko nelinksmai!
    Ir prarijo ji gerai!
    O prarijo malinukus!
    Kaip ir savo pakulniukus.

Palikite komentarą

  

  

Galite naudoti šiuos HTML kodus

<a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>