->
Tai iškeliausiu auštant
Pirmai Birželio dienai,
Per Pusryčius ataušusius
Tolyn, link Vakarienės.
Paimsiu su savim tik
Aš vartelius ir katiną… –
Kokia ta Vasara plati,
Žalia ir neužmatoma!..
Pažvelk! Žalyn į žalumas
Žali banguoja plotai –
Ar galima, negalima
Ją visą išmatuoti?
Nuo Paskutinio karto
Ligi Pirmosios snaigės –
Sustabdžiusios prie vartų
Paklausė šitaip sraigės:
Nuo Ryto ligi Vakaro,
Į aukštį ir į plotį…
Koksai didumas Vasaros,
Mums reikia sužinoti.
Ar tilps ten mūs nameliai?
Salotų žalios stotys?
Ar nesibaigia kelias
Už Perkūnijos penktosios?..
– Raminkitės, panelės, –
Juk vartelius nešuosi.
Neleisime į kelią
Mes Vasaros žaliosios.
Lai rudenėti pratinas…
O jei pasprukt bandytų –
Tai žaliaakis Katinas
Ją greitai pasivytų!
Paduosiu Vasarą į teismą,
Kreipsiuos į Mėnulį!..
O termometrui baisiai keista –
Slepiasi už Nulio.
…Aš nubundu rudens pakalnėj
Niekur nenuėjęs.
Ir parveda mane atgal
Sesuo – Pirma Rugsėjo.
Palikite komentarą